klumpinėti

klumpinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr., klum̃pinėti, -ėja, -ėjo 1. eiti klumpėmis apsiavus: Ar aš su klumpiais klumpinė́siu po pakajus?! J. Ko klum̃pinėji – ar nematai, ka grindys plautos? Šts. 2. pamažu vaikštinėti, triūsinėti: Jau senatvė: po namus dar klumpinė́ja, toliau nepajėgia išeit Gs. Kur tu klumpinė́ji taip anksti? Kri. Kad jis esą nebūtų ligotas, galėtų greičiau klumpinėti rš. Senis per dieną ir klumpinė́ja apie klojimą Lnkv. \ klumpinėti; suklumpinėti